Kovo 20 d. JAV katalikų vyskupų konferencijos (USCCB) Katalikų doktrinos komitetas paskelbė 14 puslapių labai griežtą doktrininę notą „Moralinės technologinio manipuliavimo žmogaus kūnu ribos”.
Joje aiškiai išdėstytas draudimas „manipuliuoti” ar žaloti žmonių, ypač jaunų žmonių, kūnus, siekiant pakeisti lytį, ir teigiama, kad „Katalikiškos sveikatos priežiūros tarnybos negali atlikti chirurginių ar cheminių intervencijų, kuriomis siekiama pakeisti žmogaus kūno lytines savybes į priešingos lyties lytines savybes, arba dalyvauti kuriant tokias procedūras.”
Tai sveikintinas vyskupų pareiškimas, kuris turėtų išsklaidyti bet kokias prielaidas, kad Katalikų Bažnyčia galėtų remti bet kokias tokias operacijas, kurios visada ir visur yra žalingos pacientui, prigimtinei tvarkai ir Dievo sukurtai tvarkai.
Vyskupai aiškina, kad „esminis krikščionių tikėjimo principas yra tas, kad gamtos pasaulyje egzistuoja tvarka, kurią sukūrė Kūrėjas, ir kad ši sukurta tvarka yra gera (Pr 1, 31; Ps 19, 1 ir t.). Bažnyčia visada tvirtino esminį gamtos tvarkos gerumą ir ragino mus ją gerbti”.
Toliau rašoma: „Bažnyčia yra viena iš svarbiausių Bažnyčios vertybių: „Tai, kas pasakytina apie visą kūriniją, ypač pasakytina apie žmogaus prigimtį: žmogaus prigimtyje egzistuoja tvarka, kurią esame pašaukti gerbti. Iš tikrųjų žmogaus prigimtis nusipelno didžiausios pagarbos, nes žmogus užima išskirtinę vietą sukurtoje tvarkoje, būdamas sukurtas pagal Dievo paveikslą (Pr 1, 27).
„Norėdami rasti išsipildymą kaip žmogiškos asmenybės, rasti tikrąją laimę, privalome gerbti tą tvarką. Mes nesukūrėme žmogiškosios prigimties; ji yra mylinčio Kūrėjo dovana. Savo žmogiškosios prigimties taip pat „nevaldome”, tarsi ji būtų kažkas, kuo galime laisvai naudotis, kaip tik panorėję. Taigi, tikra pagarba žmogaus orumui reikalauja, kad sprendimai dėl technologijų naudojimo būtų priimami vadovaujantis tikra pagarba šiai sukurtai tvarkai.”
Vyskupai toliau aiškina, kad „esminis Dievo sukurtos prigimties tvarkos aspektas yra kiekvieno žmogaus kūno ir sielos vienybė”. Bažnyčia visada atmetė „dualistines žmogaus asmens sampratas, kuriose kūnas nelaikomas neatsiejama žmogaus asmens dalimi”. Todėl „siela niekada negali būti kitame kūne, juo labiau būti netinkamame kūne”. Be to, „žmogaus kūniškumas neatsiejamas nuo žmogaus lytinės diferenciacijos”. Kaip Vyrą ir moterį Jis sukūrė juos (Pr. 1, 27b).
Čia matome, kokia klaidinga tuomet tiek teologiniu, tiek biologiniu požiūriu yra mintis, kad kas nors gali „gimti ne tame kūne”. Nė vienas žmogus negimsta netinkamame kūne, nes jo kūnas ir siela yra viena. Deja, kai kurie žmonės iš tiesų gali kentėti nuo lyties disforijos, gilaus vidinio konflikto su savo biologine lytimi. Tai yra sunki psichikos sveikatos būklė, kuri turi būti pripažinta kaip tokia. Nuo lyties disforijos kenčiančio asmens kūne nėra nieko blogo – jo kūnu nereikia manipuliuoti. Vietoj to šiam asmeniui turi būti suteikta tinkama parama, kad jis galėtų susitaikyti su tuo, jog yra vyras arba moteris. Manipuliavimas kūno išvaizda niekada nepakeis šios mokslinės realybės.
Kaip pabrėžia vyskupai, „būti vyru ar moterimi yra tikrovė, kuri yra gera ir kurios nori Dievas”. Štai kodėl turime atmesti visą translytiškumo ar „translyčių teisių” sąvoką, kylančią iš kraštutinės akademinės lyčių teorijos disciplinos. Lyčių teorijos tikslas visada buvo pažeisti natūralią daiktų tvarką, supainioti vyrą ir moterį ir iš tiesų teigti, kad nėra tokio dalyko kaip vyras ir moteris. Kaip atsakė Dawkinsas, kai Piersas Morganas jam pasakė, kad kai kurie žmonės sako, jog yra 100 lyčių: „Man tai neįdomu”. Nė vienas iš mūsų taip pat neturėtų tuo domėtis.
Vyskupai aiškina, kad „Bažnyčios moralinėje tradicijoje pripažįstami tik du scenarijai, kai technologinė intervencija į žmogaus kūną gali būti morališkai pateisinama: 1) kai tokiomis intervencijomis siekiama ištaisyti organizmo defektą; 2) kai kūno dalies paaukojimas yra būtinas viso kūno gerovei”. Toliau jie aiškina, kad nei chirurginiai, nei cheminiai metodai, kuriais siekiama pakeisti paciento kūno lytinius požymius į priešingos lyties arba jų imitacijas, ar net lytinio brendimo blokatoriai negali būti pateisinami kaip etiška medicininė intervencija.
Vyskupai labai aiškiai nurodo, kad tokios intervencijos pagal katalikų mokymą yra neleistinos:
„Katalikiškos sveikatos priežiūros tarnybos negali atlikti intervencijų, tiek chirurginių, tiek cheminių, kuriomis siekiama pakeisti žmogaus kūno lytines savybes į priešingos lyties savybes arba dalyvauti tokių procedūrų kūrime.
„Jie turi naudoti visas tinkamas priemones, kad sušvelnintų kančias tų, kurie kovoja su lyties neatitikimu, tačiau naudojamos priemonės turi gerbti pagrindinę žmogaus kūno tvarką. Tik naudodami moraliai tinkamas priemones sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai parodo visišką pagarbą kiekvieno žmogaus orumui.”
Jie priduria: „Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikų ir paauglių, kurie dar bręsta ir negali duoti informuoto sutikimo, apsaugai”.
Tai labai sveikintinas įsikišimas į Jungtinėse Valstijose įsiplieskusį transseksualų teisių konfliktą, kuris turėtų suteikti aiškumo visiems, kurie yra tiek suklaidinti, jog mano, kad vaikų kūnų žalojimas gali būti laikomas etišku ar moraliu.
Šie vyskupų žodžiai visiškai prieštarauja dabartinio JAV prezidento vykdomai politikai.
Panašaus vyskupų pareiškimo reikėtų ir Bideno administracijos švietimo sektoriuje vykdomai seksualinės orientacijos ir įtraukties (SOGI) politikai.
Šaltinis: Catholic Herald