Tėvų įsitraukimo į Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (SLURŠ) programos įgyvendinimą mokykloje algoritmas (toliau – SLURŠ algoritmas) yra skirtas informuoti tėvus apie tai, kaip mokykloje turi būti įgyvendinama Valstybinė Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, ir padėti jiems dalyvauti šiame procese.
Algoritmas yra parengtas remiantis LR Švietimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis.
Algoritmas turi du priedus: Priede A pateikiamos su SLURŠ įgyveninimu ir jos kokybės užtikrinimu mokykloje susijusių teisės aktų ištraukos, Priede B pateikiamos tėvų teises švietimo sistemoje reglamentuojančios tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normos.
Tėvų įsitraukimas į SLURŠ įgyvendinimą mokykloje yra labai svarbus, nes tokiu būdu užtikrinama, jog vaikai:
- ugdomi pagal tėvų įsitikinimus ir vertybes (LR Konstitucijos 26 str. 5 d.);
- ugdymas atitinka valstybės patvirtintą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ);
- apsaugomi nuo neigiamą poveikį vystymuisi darančios informacijos ir/ar žalingų socialinių teorijų įtakos (LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str.).
Tėvų įsitraukimo į SLURŠ įgyvendinimą mokykloje pagrindas – programoje numatytas bendradarbiavimo principas:
“Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutarimu ir sutelktu darbu: įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų ugdymo specialistų bendradarbiavimu, bendromis mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) pastangomis
SLURŠ įgyvendinimo būdus ir priemones mokykloje nustato Mokyklos ugdymo planas, kuris derinamas su tėvais per Mokyklos Tarybą
Priedas A
Su SLURŠ įgyveninimu ir jos kokybės užtikrinimu mokykloje susijusių teisės aktų ištraukos
ŠVIETIMO PLANAVIMAS
LR Švietimo įstatymas (1991-06-25 Nr. I-1489)
54 straipsnis. Švietimo planavimas
1. Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės švietimo poreikius, nustatyti švietimo politikos vystymosi kryptis, strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.<…>
4. Mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.
5. Mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina mokyklos vadovas.
56 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai
Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota: <…>
12) <…> kas dveji metai atnaujinti ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtinti bendruosius ugdymo planus;
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planai (patvirtinti LR ŠSMM 2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688 ).
15. Mokyklos ugdymo planą, kuriame aprašomas mokykloje vykdomų programų per dvejus mokslo metus įgyvendinimas, rengia mokyklos vadovo įsakymu sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) gali pasiūlyti mokyklos ugdymo plano aktualius turinio aspektus, struktūrą ir formą.
16. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, numatoma:<…>
16.5. neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla ir organizavimas;<…>
16.8. kaip konkrečiose klasėse bus įgyvendinama:<…>
16.8.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa); <…>
17. Darbo grupė parengia mokyklos ugdymo plano projektą, kuris suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios.<…>
21. Mokykla pasirenka Sveikatos, prevencinės, Ugdymo karjerai programų įgyvendinimo būdus. Rekomenduojama šioms programoms įgyvendinti skirti papildomą ugdymo laiką, t. y. panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas. Programų turinys gali būti integruojamas į konkrečios klasės dalykų turinį; skiriamas papildomas modulis, kurio turinys pritaikytas konkrečios klasės mokiniams; įgyvendinamas per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kitais mokyklos pasirinktais būdais. Skiriant papildomą pamoką ar modulį programoms įgyvendinti turi būti užtikrinamas programos nuoseklumo įgyvendinimo principas siekiant jose numatytų kompetencijų ugdymo. Mokykla šioms programoms įgyvendinti gali pasirinkti ir kitą įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui, projektinę veiklą.
ŠVIETIMO KOKYBĖ
LR Švietimo įstatymas (1991-06-25 Nr. I-1489)
37 straipsnis. Švietimo kokybė
1. Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Formaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, neformaliojo švietimo kokybę, įskaitant ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę, valstybė užtikrina iš dalies. <…>
4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.
5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas <…>
8.Švietimo įstaigos vadovas:<…>
10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
Priedas B
Tėvų teises švietimo sistemoje reglamentuojančios tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normos
LR Konstitucijos 26 str. 5 d.
“Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus”
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolas (Paryžius, 1952 03 20), iš dalies pakeistas 11 protokolu (ETS, Nr. 155) 2 str. (Ratifikuota LR Seimo 1995 12 07)
„Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus“.
JTO Vaiko Teisių konvencija (priimta 1989-11-20 Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1)
„Pripažindamos, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą…“ Preambulė.
„Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.“ 18 str. 1.
JTO Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217 A (III)).
„Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą.“ 26 str. 3 d.
LR Švietimo įstatymas (1991-06-25 Nr. I-1489)
„Švietimas – kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.“
LR Švietimo įstatymo tikslai: „…Perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei… pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą. (3 str. 4 d.)“
LR šeimos stiprinimo įstatymas (2017-10-19 Nr. XIII-700)
2str.3. Šeimos politika– valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, siekiant sudaryti būtinas teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, stiprinančias šeimą, skatinančias jos stabilumą ir visavertį funkcionavimą.
4.Šeimos stiprinimas – kryptinga veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti ir išsaugoti darniąšeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą.
3str. Šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai.
8) tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus – tėvai ir globėjai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams;
4 str. Bendrosios šeimos stiprinimo nuostatos
5) kurti šeimai palankią aplinką, apimančią kultūros, švietimo, vaikų ugdymo ir saugumo užtikrinimo, užimtumo, palankios gyvenamosios aplinkos kūrimo, socialinės paramos ir paslaugų, sveikatos sritis, tiesiogiai ar netiesiogiai darančias įtaką šeimai.
Antrasis skirsnis. 5 str.2. Valstybės ir savivaldybių institucijos:
1) švietimo ir kultūros srityje – imasi priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes;
6 str. Šeimos stiprinimo priemonės:
4) formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, puoselėti šeimos vertybes, jas propaguoti pasitelkus visuomenės informavimo priemones, renginių metu ar kitais būdais;
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (1996-12-19 Nr. VIII-49).
„…Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą ir puoselėdama tradicinę šeimą.
Tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai. Tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis.“
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (2002-09-10 Nr. IX-1067)
4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija
- 1.Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.
- 2.Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija: <…>
16) kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata;
Geros mokyklos koncepcija (patvirtinta ŠMM 201512-21 įsakymu Nr. V-1308).
II skyrius 13.9. „…Mokyklos viziją ir strategiją kuria mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), prisiimama atsakomybė už tikslų įgyvendinimą. Vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) drąsina ir skatina, taip pat išsako reiklią ir argumentuotą kritiką. Ištekliai mokyklai yra
aiškiai numatyti, paskirstyti ir pakankami, kuriama palanki aplinka bendradarbiauti su įvairiais partneriais. Vietos bendruomenė bei mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) domisi ir ieško įvairių paramos ir pagalbos mokyklai galimybių, konsultuoja įvairiais klausimais. Mokykla pasitikima, ji veikia savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už sutartus veiklos rezultatus.“
Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika teisės į mokslą užtikrinimo klausimu:
- Tėvų teisės parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus yra jų išimtinė teisė (Eriksson prieš Švediją (nr. 11373/58, 1989)
- Protokolo tekstas nustato konvencijos šalims narėms pozityvią pareigą gerbti tėvų teises (Campbell ir Cosans prieš JK (nr. 7511/76, 1982): „Kaip patvirtina faktai, protokolo 2 straipsnio formulavimo eigoje žodis „atsižvelgti“ buvo pakeistas žodžiu „gerbti“… Pastarasis žodis reiškia daugiau negu vien tik „pripažinti“, ar „atsižvelgti“; pagal savo verbalinę konstrukciją jis nurodo ne tik susilaikymą, bet ir valstybės narės pozityvią pareigą“
- Tėvų teisės pagal protokolo 2 str. Apima „ne tik mokymo turinį ir mokymo formą, bet ir visas „funkcijas“, kurias šiuo klausimu yra prisiėmusi valstybė“ (Valsamis prieš Graikiją (nr. 21787/93, 1996), tačiau Valstybė turi atsakomybę suformuluoti mokymo programą (curriculum)
- Religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima: a) Žinomos religijos mokymą (Campbell ir Cosans prieš JK ) b)Tam tikrą pažiūrų sistemą (Valsamis prieš Graikiją (nr. 21787/93, 1996): „Terminas „įsitikinimai“ nėra tapatus „nuomonėms“ ar „idėjoms“. Jis pabrėžia tam tikrą nenuginčijamumą, rimtumą, koherentiškumą ir svarbą“